ES Dirbtinio intelekto aktas nuo 2026 m.: kaip keičiasi verslo atsakomybė ir teisinė rizika

Europos Sąjungos Dirbtinio intelekto aktas yra vienas reikšmingiausių pastarojo meto teisėkūros sprendimų. Nors jis dažnai pristatomas kaip technologijų ar inovacijų reguliavimas, teisiniu požiūriu tai visų pirma yra atsakomybės ir sprendimų pagrįstumo taisyklių pokytis. Nuo 2026 metų šis reglamentas tiesiogiai paveiks tai, kaip verslas turės vertinti ir ginti sprendimus, priimtus naudojant dirbtinį intelektą.

ES Dirbtinio intelekto aktas – ne technologijų, o atsakomybės reguliavimas

ES Dirbtinio intelekto aktas nėra nukreiptas prieš technologinę pažangą. Jo esmė – nustatyti aiškias ribas, kada dirbtinio intelekto naudojimas tampa teisiniu klausimu. Reglamentas orientuotas į tai, kad sprendimai, darantys poveikį asmenims, visada turėtų atsakingą subjektą, nepriklausomai nuo to, ar sprendimas priimtas žmogaus, ar algoritmo.

Rizika pagrįstas modelis ir didelės rizikos DI sistemos

DI aktas taiko rizika pagrįstą reguliavimo modelį, pagal kurį didžiausi reikalavimai taikomi toms dirbtinio intelekto sistemoms, kurios gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus teisėms, saugumui ar ekonominiams interesams. Didelės rizikos sistemomis laikomos DI sistemos, naudojamos darbuotojų atrankoje, kreditingumo vertinime, finansinių paslaugų srityje, biometrinėje identifikacijoje ar sveikatos priežiūroje.

Ex post vertinimas ir įrodinėjimo pareiga verslui

Vienas esminių pokyčių, kuriuos atneša ES Dirbtinio intelekto aktas, yra ex post vertinimo logika. Tai reiškia, kad kilus ginčui sprendimų teisėtumas bus vertinamas jau po to, kai konkretus DI sprendimas buvo priimtas ir užginčytas. Tokiais atvejais nepakaks nurodyti, kad sprendimą priėmė sistema ar kad ji buvo sukurta trečiosios šalies.

Bus vertinama, ar verslas iš anksto identifikavo galimas rizikas, ar užtikrino realią žmogaus priežiūrą ir ar sprendimų priėmimo logika buvo dokumentuota taip, kad ją būtų galima paaiškinti ir pagrįsti.

Praktikoje tai reiškia, kad ginčai dėl DI sprendimų bus sprendžiami ne technologijų, o procesų ir dokumentų lygmeniu.

Pereinamasis laikotarpis ir teisinis neapibrėžtumas

Nors reglamentas jau priimtas, dalis jo nuostatų bus detalizuojamos per būsimus techninius standartus ir įgyvendinimo gaires. Šie dokumentai dar tik rengiami, todėl pereinamuoju laikotarpiu verslui tenka priimti sprendimus neturint pilno aiškumo, pagal kokius kriterijus jie bus vertinami ateityje. Tai ypač aktualu įmonėms, diegiančioms didelės rizikos dirbtinio intelekto sprendimus.

Ką verslui reiškia pasirengimas ES AI Act nuo 2026 m.

Verslui, kuris dirbtinį intelektą naudoja ar planuoja naudoti jautriose srityse, 2026 metai nebus naujos eros pradžia – tai bus patikrinimas. Patikrinimas, ar sprendimai buvo priimti atsakingai, ar rizikos buvo įvertintos iš anksto ir ar sprendimų priėmimo procesai gali būti pagrįsti ne tik technologiškai, bet ir teisiškai.

ES Dirbtinio intelekto aktas nekeičia technologijų. Jis keičia atsakomybės ribas. Būtent todėl pasirengimas šiam reguliavimui nėra IT projekto dalis – tai valdymo, atitikties ir teisinės rizikos klausimas, kuris ilgainiui taps neatsiejama verslo sprendimų dalimi.

Įmonėms, kurios nori dirbtinį intelektą naudoti tvariai ir be nereikalingos teisinės rizikos, svarbu šiuos klausimus spręsti dar iki tol, kol sprendimai tampa ginčo objektu.

Jeigu jūsų organizacija jau naudoja arba planuoja naudoti dirbtinio intelekto sprendimus, verta iš anksto įsivertinti, kaip šie sprendimai atrodytų ginčo ar priežiūros institucijos vertinimo kontekste.